KO STINGA MŪSŲ ORGANIZMUI?
Informacija paimta iš Broniaus Vyšniausko sudarytos knygos „Mokykimės gyventi be vaistų“, 1991 m.,
Klaipėda. Medžiaga yra versta iš daktaro Normano Vokerio
(
http://en.wikipedia.org/wiki/Norman_W._Walker
) knygos „Šviežios augalų sultys“ – N.W. Walker “Raw
Vegetable Juices”.
Štai ką apie žalias daržovių sultis rašo amerikiečių mokslų daktaras Normanas Vokeris.
Aš žinau, kad jeigu neišgersiu pakankamai šviežių daržovių sulčių,
mano organizmui trūks svarbios sudėtinės mitybos dalies – enzimų
(fermentų).
O kaip jūsų reikalai?
Jūs ir tik jūs pats esate atsakingas už tai, kaip maitinatės. (Jūsų
mitybos pagrindas yra gyvybė).
Jūsų organizmas sudarytas iš milijardų mikroskopinių ląstelių. Ir
nuo jų priklauso jūsų egzistavimas. Nuo jūsų ir tik nuo jūsų priklauso
gerai ar blogai jūsų vartojamas maistas maitina jūsų organizmą.
ENZIMAI
Organizmo efektyvaus maitinimo pagrindas yra GYVYBĖ, esanti jūsų maiste, ir tie nesuvokiami elementai,
žinomi kaip
enzimai
.
Kitaip tariant, elementas, suteikiantis organizmui galimybę maitintis ir gyventi, tas elementas, kurio yra
augalų sėklose ir daiguose, yra gyvybės pagrindas ir vadinamas enzimu. Enzimas – gyvybės elementas.
Enzimai yra sudėtingos medžiagos, padeda virškinti maistą ir jį įsisavinti. Tvirtinama, kad enzimai
“suvirškina” vėžinius darinius. Žinodami tai, suprantame, kodėl mūsų maistas turi būti protingai ir tinkamai
parinktas, kodėl jis turi būti žalias ir neapdorotas.
Gyvybė ir mirtis negali egzistuoti vienu metu. Kur gyvybė, ten ir enzimai.
Enzimai jautrūs aukštesnei negu 47°C temperat
ūrai. Per
49°C enzimai tampa inerti
ški, kaip ir žmogaus
organizmas tampa vangus ir suglebęs karštoje vonioje.
54° C temperat
ūra enzimus sunaikina.
Sėklose enzimai tarsi miega ir, susidarius palankioms sąlygoms, gali išsaugoti savo ypatybes šimtus bei
tūkstančius metų.
Priešistorinių gyvūnų palaikuose, rastuose Tolimojoje Šiaurėje, Sibire bei kitose Žemės dalyse, kur jie buvo
staiga užšalę per ledo kataklizmus maždaug prieš 50 tūkstančių metų, aptikta labai daug enzimų. Jie suaktyvėjo, kai
tik šių gyvūnų liekanos atitirpo iki kūno temperatūros. Tokiu būdu enzimai gali išsilaikyti žemoje temperatūroje be
nuostolių.
Po tokio trumpo paaiškinimo jūs galėsite geriau suvokti, kaip protingai pasirinkti maistą, kuriuo ketinate
maitinti savo organizmą, ne tik žalią maistą, bet paruoštą ir vartojamą taip, kad jis kuo greičiau ir efektyviau
maitintų jūsų kūno ląsteles bei audinius.
Didysis gyvybės dėsnis yra
atsistatymas
. Jeigu mes nevalgysime, mirsime. Lygiai taip pat, jeigu
nevalgysime tokio maisto, kuris turi visapusiškai maitinti organizmą, ne tik mirsime pirma laiko, bet tuo pat metu ir
kentėsime.
Kasdien tiekdami organizmui medžiagas, iš kurių jis sudarytas, įgyjame puikią sveikatą su sąlyga, jei
pakankamai dėmesio skiriame kitoms mūsų esybėms dalims, o būtent minčiai ir sielai.
Galime valgyti geriausią maistą, bet jis neužkirs kelio organizmui irti, jeigu mus persekios baimė, nerimas,
pasipiktinimas, pavydas ir kitos neigiamos emocijos.
Sveikata yra neginčijamas pamatas gyvenimo poreikiams patenkinti. Viskas gyvenime – šeimyniniai
džiaugsmai ir kūrybiniai laimėjimai – pagrįsti sveikata ir žvalumu.
Maistas turi būti gyvas arba organiškas (past.
tam tikros cheminės formos
), taip pat kaip druskos ir
mineralinės medžiagos, tam, kad jas galėtų įsisavinti žmogaus organizmas savo ląstelėms bei audiniams atstatyti.
Saulės spinduliai siunčia augalams milijardus kvantų energijos, aktyvindami enzimus, pertvarkydami
neorganinius elementus į organinius, kuriuose yra gyvybiškai svarbių mitybos elementų. Mokslo dėka mes dabar
pajėgiame išaiškinti ir išanalizuoti elementus, esančius maiste ir subalansuoti juos pagal organizmo poreikius.
Mūsų organizmą sudaro daugelis medžiagų, pagrindinės iš jų yra šios:
DEGUONIS
NATRIS
ANGLIS
MAGNIS
VANDENILIS
GELEŽIS
AZOTAS
JODAS
KALCIS
CHLORAS
FOSFORAS
FLUORAS
KALIS
SILICIS
SIERA
MANGANAS
Jeigu kraujyje, ląstelėse ir audiniuose, organuose ir liaukose bei visose kitose organizmo dalyse nėra
reikalingos šių elementų proporcijos arba, jeigu kurio nors iš šių elementų trūksta, pažeidžiama organizmo funkcijų
lygsvara ir atsiranda būsena, vadinam toksemija, arba paprasčiau tarus – apsinuodijimas.
Sveikatai atstatyti ir palaikyti maistas turi būti sudarytas iš gyvų ir organiškų elementų, kurių yra šviežiose
žaliose daržovėse ir vaisiuose, riešutuose bei sėklose.
Deguonis – vienas svarbiausių elementų. Verdant maistą, jame esantis deguonis dingsta, enzimai
sunaikinami 54° C
temperatūroje, ir didelė dalis gyvybinės jėgos, reikalingos mitybai, išsisklaido.
Tai, kad daugelio kartų milijonai žmonių gyveno ir gyvena, vartodami virtą maistą, jokiu būdu neįrodo, kad
jų egzistavimas – virto maisto vartojimo rezultatas. Iš tikrųjų jie nyksta. Apžvelkime Europos senėjimą. Šitai
patvirtina organizmo toksiškumas, nepriklausomai nuo to, žino žmonės tai ar ne.
Kodėl
perpildytos ligoninės,
kodėl
kasmet parduodama milijonai kilogramų skausmą malšinančių vaistų,
kodėl
tiek daug širdies susirgimų,
diabeto, vėžio, amfizemos atvejų, pirmalaikio senėjimo?..
Gamta apdovanojo žmogaus organizmą milžiniška įgimta kantrybe.
Kai valgome tai, kas netinka arba nesuderinama su mūsų organizmo poreikiais ir balansu, kenčiame. Tuo
atveju organizmas mus įspėja skausmais ar spazmais, kurie palaipsniui sukelia vieną iš daugybės ligų.
Tokia bausmė gali pasireikšti ne iš karto, bet po daugelio dienų, mėnesių, o galbūt ir metų. Ir tada ateina
prigimties atpildo diena už jos dėsnių pažeidimą.
KODĖL GI NEVALGYTI DARŽOVIŲ?
Žmonės, kurie nežino šviežių, žalių daržovių bei vaisių sulčių vartojimo principų, gali mūsų paklausti:
„Kodėl gi nevalgyti daržovių, užuot spaudus iš jų sultis ir išmetus ląstelieną?“
Atsakymas paprastas:
kietam maistui suvirškinti reikia daug valandų. Ląsteliena faktiškai neturi maistinės
vertės, ji kaip šluota žarnyno peristaltinio veikimo metu, todėl, geriant sultis, reikia valgyti ir žalią augalinį maistą.
Sultis organizmas suvirškina ir įsisavina labai greitai, kartais per kelias minutes, virškinimo sistema tam
sunaudoja labai mažai energijos.
Daržovės ir vaisiai turi daug ląstelienos. Tarpuose tarp ląstelienos narvelių yra mums reikalingų maistinių
elementų atomų ir molekulių. Būtent šie elementai ir juos atitinkantys enzimai šviežiose žaliose sultyse padeda
greitai pamaitinti mūsų kūno ląsteles ir audinius, liaukas, organus.
Daržovių ir vaisių ląsteliena taip pat naudinga. Kai mes vartojame žalią ir neapdorotą maistą, ląsteliena
veikia kaip vidinė (žarnyno) šluota. Bet kai tas pat maistas verdamas, ugnis sunaikina jo gyvybinę jėgą. Ląsteliena,
praradusi savo magnetizmą, būdama negyva, jau veikia kaip plaušinė šluota, einanti per žarnyną, labai dažnai
palikdama šlamo sluoksnį ant žarnyno sienelių. Laikui bėgant šis šlamas kaupiasi, pūva ir sukelia toksemiją. Vėliau
storoji žarna tampa nepaslanki, susisukusi, linkusi į kolitą, divertikuliozę bei kitus susirgimus.
Šviežių, žalių daržovių bei vaisių sultys padeda aprūpinti visas organizmo ląsteles ir audinius elementais ir
maitinančiais enzimais, kurie jiems reikalingi tokiu pavidalu, kokį geriausiai suvirškina bei įsisavina.
Atkreipkite dėmesį į pavadinimą -
maitinantys enzimai
. Šis terminas apie enzimus, esančius mūsų maiste.
Organizmo ląstelės ir audiniai atitinkamai turi daug savo enzimų, kurie padeda virškinti bei įsisavinti maistą.
Pavyzdžiui, ore, kurį įkvepiame, yra maždaug 20 procentų deguonies ir 80 procentų azoto. O iškvepiamą orą
daugiausia sudaro angliarūgštės dujos ir anglies rūgštis. Kas atsitinka azotui? Kai tik oras pasiekia mažytes,
panašias į vynuogių kekę alveoles, pradeda veikti dvi plaučiuose esančių enzimų grupės. Viena išskiria deguonį,
kita azotą. Deguonis kaupiamas, enzimams padedant, kraujas jį išnešioja po visą organizmą, o azotas
„transportuojančių“ enzimų dėka patenka į organizmą proteinui pagaminti.
Burnos ertmėje, skrandyje, žarnyne bei visame organizme yra begalė enzimų. Daugiau kaip dvylika jų rūšių
virškina bei įsisavina maistą, padeda ir jo atomuose bei molekulėse esantys enzimai.
VIRTAS MAISTAS
Gyvename atomo amžiuje, ir virto maisto vartojimas silpnina mus, sukurdamas fizinį bei protinį konfliktą. O
tai savo ruožtu yra gyvenimo normalios tėkmės kliūtis.
Kaip jau buvo pasakyta, žalių šviežių daržovių bei vaisių sultys aprūpina visas organizmo ląsteles
reikalingais elementais. Privalome atminti, kad virti ir apdoroti maisto produktai sudaro galimybę egzistuoti, bet tai
nereiškia, kad jie pajėgia regeneruoti atomus, suteikiančius organizmui gyvybinės jėgos. Atvirkščiai, nuolat
vartojant virtą ir apdorotą maistą, ląstelės ir audiniai išsigimsta.
Galima gerai valgyti keturis ar net penkis kartus per dieną, ir vis dėlto organizmas badaus, jei maiste nebus
reikalingų elementų, jei bus pažeista enzimų lygsvara.
Vaisių sultys valo žmogaus organizmą, bet vaisiai turi būti prinokę. Vaisių nepatartina valgyti su maistu,
kuris turi krakmolo ir cukraus. Įvairūs vaisiai patys aprūpina organizmą visais būtinais angliavandeniais bei
cukrumi.
Daržovių sultys stiprina organizmą. Jos turi visų amino
rūgščių, mineralinių druskų, jeigu sultys vartojamos tik šviežios,
žalios, be apsaugančių jas nuo gedimo medžiagų, jeigu gerai
išspaustos. Mat vertingiausios medžiagos yra giliai ląstelienoje ir
jas sunkiau pasiekti, todėl daržoves reikia kramtyti.
Žalias augalinis maistas yra žmogaus maistas, tačiau ne
visi pajėgia iš karto pakeisti nuo vaikystės įsišaknijusį įprotį
valgyti virtą maistą ir pradėti vartoti tik žalią. Tokia staigi
permaina gali sukelti nerimą. Nereikia išsigąsti: šis nerimas yra
naudinga apsivalymo reakcija. Tuo atveju protinga
pasikonsultuoti su žmogumi, turinčiu tokios reakcijos patirties.
Reikia didelės valios pereiti prie natūralaus maisto, o tai
su kaupu atsipirks.
Visais atvejais šviežios, žalios daržovių sultys yra labai reikalingos bet kokiam maistui papildyti. Tai itin
svarbu žmonėms, vartojantiems mišrų maistą, nes kaip tik jiems stinga tų gyvų elementų ir vitaminų, kuriuos
organizmas gauna iš natūralių šviežių sulčių.
Nėra sveika valgyti tik žalią maistą be įvairių šviežių žalių sulčių: labai didelis procentas atomų, sudarančių
maistingas medžiagas žaliuose produktuose, padeda virškinti bei įsisavinti maistą, yra tarsi energijos degalai.
Virškinimas paprastai trunka
3-4 arba 5
valandas po valgio. Šie atomai, truputį maitinantys organizmą, daugiausia
eikvojami kaip kuras. Ir tik mažas procentas lieka audiniams bei ląstelėms atstatyti.
O kai geriame šviežias daržovių sultis, situacija visiškai kitokia, nes sultys suvirškinamos ir įsisavinamos per
10-15 minučių. Jos beveik visos panaudojamos organizmo ląstelėms, audiniams, liaukoms ir organams maitinti bei
atstatyti. Virškinimas ir įsisavinimas baigiasi labai greitai bei efektyviai, minimaliai būna apkrauti virškinimo
organai.
